Ilgų grandinių 3-OH-acil-KoA dehidrogenazės stoka (LCHAD stoka)
Angl. long-chain 3-hydroxyacyl-CoA dehydrogenase (LCHAD) deficiency.
Lietuvoje naujagimiai VNT programos metu tikrinami dėl ilgų grandinių 3-OH-acil-KoA dehidrogenazės stokos nuo 2023 metų.
Naujagimiams sauso kraujo mėginiuose tiriama 3-OH-tetradekanoilkarnitino (C14OH), 3-OH-heksadekanoilkarnitino (C16OH), 3-OH-oktadekanoilkarnitino (C18OH), 3-OH-oktadekenoilkarnitino (C18:1OH) koncentracijos.
Nustačius C14OH, C16OH, C18OH ir C18:1OH koncentracijų padidėjimą, būtinas detalus naujagimio ištyrimas.
Minėti acilkarnitinų koncentracijų pokyčiai nustatomi LCHAD stokos ir trifunkcinio baltymo (TFP) stokos atveju, tad tolimesnis aprašymas apims abi ligas.
Kas yra LCHAD stoka?
LCHAD stoka– tai paveldimas riebalų rūgščių skaidymo (oksidacijos) sutrikimas. Šie sutrikimai pasireiškia, kai organizme trūksta tam tikrų fermentų, kurie maisto arba organizme sukauptus riebalus paverčia energija.
Kas lemia LCHAD stoką?
Ilgų grandinių 3-OH-acil-KoA dehidrogenazė (LCHAD) – ląstelių mitochondrijose esantis fermentas, kurio trūkumą lemia HADHA geno mutacijos. Šis fermentas yra mitochondrinio trifunkcinio baltyminio komplekso (TFP) dalis. LCHAD būtinas ilgų grandinių riebalų rūgščių skaidymui, todėl esant fermento stokai šios riebalų rūgštys nėra suskaidomas, kaupiasi organizme ir negali būti panaudojamos energijos gamybai. Iš riebalų gaunama energija labiausiai reikalinga tuomet, kai jos negauname iš pagrindinio energijos šaltinio – cukraus (gliukozės), pavyzdžiui, kai praleidžiame maitinimą ar miegame, organizmą veikia įvairaus pobūdžio stresas – infekcinė liga, chirurginė intervencija, intensyvus fizinis krūvis. Nors gliukozė yra geras energijos šaltinis, jos organizme yra nedaug. Kai trūksta riebalų rūgščių skaidyme dalyvaujančio fermento, organizmas negali panaudoti tam tikrų riebalų energijos gamybai, tai lemia mažą cukraus ir ketonais vadinamų medžiagų kiekį kraujyje. Be to, pasigamina nesuskaidyti, toksiški (nuodingi) kepenims ir širdžiai riebalų junginiai.
Kaip pasireiškia LCHAD stoka?
Daugumą LCHAD stoka sergančių naujagimių po gimimo atrodo visiškai sveiki, tačiau išlieka didelė rizika pasireikšti ūmiam būklės pablogėjimui, dar vadinamam metaboline krize.
Metabolinė krizė – gyvybei pavojinga būklė dėl žemo gliukozės kiekio kraujyje ir/ar kenksmingų medžiagų kaupimosi kraujyje. Pacientui gali pasireikšti mieguistumas, kepenų funkcijos sutrikimai ir padidėjimas, kraujo krešėjimo sutrikimas, kraujo parūgštėjimas, amoniako kiekio kraujyje padidėjimas, širdies padidėjimas. Jei metabolinė krizė nėra suvaldoma, gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, traukuliai, koma, smegenų pažeidimas ar net mirtis.
Metabolinės krizės, sergant LCHAD stoka arba TFP stoka, požymiai:
- prastas apetitas;
- vėmimas;
- padidintas mieguistumas, sąmonės sutrikimas;
- irzlumas;
- raumenų spazmai;
- traukuliai;
- padidintos kepenys.
Didžiąją laiko dalį pacientai yra sveiki, tačiau ūmią metabolinę krizę gali sukelti ilgesnis nevalgymo laikotarpis ir nepalankūs fiziologiniai veiksniai (stresoriai):
- badavimas / nepakankamas maisto suvartojimas;
- įprastos vaikų ligos, ypač gastroenteritas (vėmimas ir viduriavimas);
- karščiavimas (dėl bet kokios priežasties);
- chirurginės intervencijos;
- imunizacija;
- intensyvus fizinis krūvis.
Kaip paveldima LCHAD stoka?
LCHAD stoka paveldima autosominiu recesyviu būdu. Paprastai abu tėvai yra sveiki ligos nešiotojai, t. y. turi tik po vieną ligą lemiantį pakitusį geną. Jeigu pakitusį geną vaikas gauna iš abiejų tėvų, jis gimsta sirgdamas LCHAD stoka. Kiekvieno nėštumo metu yra 25 proc. tikimybė susilaukti sveiko vaiko, kuris nebus ligos nešiotojas, 50 proc. tikimybė, kad vaikas bus sveikas ligos nešiotojas ir 25 proc. tikimybė susilaukti LCHAD stoka sergančio vaiko.
Kaip gydoma LCHAD ir TFP stoka?
Gydymas turi būti pradedamas kuo anksčiau ir taikomas visą gyvenimą.
Gydymo tikslas – sumažinti riebalų rūgščių kaupimąsi ir oksidaciją. Svarbiausia – reguliarus maitinimas, kai pacientas sveikas, ir intensyvus beprasidedančios metabolinės krizės gydymas.
LCHAD stokos gydymas:
- visą gyvenimą rekomenduojamas gydymas mažai riebalų ir daug angliavandenių turinčia dieta, badavimo vengimas ir dažnas maitinimas, ypač susirgus kitomis ligomis. Naujagimių / kūdikių nevalgymo periodai turi būti labai trumpi.
- naujagimiams nutraukiamas maitinimas motinos pienu ar pradiniu pieno mišiniu ir skiriamas maitinimas specialiu mišiniu, kuriame sumažintas ilgųjų grandinių riebalų rūgščių kiekis.
- jei pasireiškia metabolinės krizės požymiai ir nepavyksta jų suvaldyti namuose, gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuje.
Vaikams augant, metabolinių krizių pasireiškimo tikimybė mažėja.
Pagal kitų šalių praktikas, prieš pradėjus visuotinai tikrinti naujagimius dėl LCHAD stokos arba TFP stokos, dažnai ši liga būdavo mirtina.